Įvadas
2023 metai su savimi atsineša daugybę 35 metų jubiliejų. Didžiausias dėmesys yra skiriamas ,,Sąjūdžio“ jubiliejui. Lietuvos Nepriklausomybės kovų 1988 – 1992 metais istorijoje liko tik nacionalinio išsivadavimo, judėjimo ,,Sąjūdis“ veikla, suvaidinusio svarbų vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę.
Tačiau tamsiame šešėlyje liko gana vaisinga šimtų ir tūkstančių Lietuvos patriotų veikla, visų tautybių atstovų, įnešusių nemažą indėlį į Lietuvos valstybės nepriklausomybės pergalę, veikla. Šiame straipsnyje nagrinėjama mažai žinoma istorija, kurioje neatskiriamas ryšys tarp laikų ir kartų žmonių, kovojančių už nepriklausomybę skirtingais laikais ir skirtingomis sąlygomis.
Informacija apie LAF-1988 metų aplinkybes
Dėl Gorbačiovo politikos 1988 metais visiems lietuviams* atsirado puiki galimybė atkurti 1940 metais prarastą Lietuvos valstybės nepriklausomybę, kurioje 1988 metų LAF panaudojo 1940 metų LAF patirtį aktyvinti kovą už Lietuvos valstybinę Nepriklausomybę.
* Lietuviai – šiame kontekste ši sąvoka laikoma etnoso sąvoka, vienijančia visus Lietuvos žmones, laikančius save valstybės, kurios žemėje jie gyvena, piliečiais ir patriotais, nepriklausomai nuo tautybės, socialinės padėties, gimimo vietos ar religijos;
Tokia filosofija iš esmės skyrėsi nuo pirmojo LAF (1940 spalio mėn. – 1941 rugsėjo mėn.) sąvokų, kai svarbiausiu dalyku buvo įvardijama tik Lietuvos gyventojų etninė, o ne pilietinė priklausomybė (savęs suvokimas), kaip neatskiriama Lietuvos valstybės dalis.
Judėjimų, pasisakančių už Lietuvos prarastos nepriklausomybės atkūrimą, istorija
1940-ieji metai
Pirmasis Lietuvos aktyvistų frontas – LAF-1940 m.
Šios organizacijos įkūrėju laikomas lietuvis Kazys Škirpa, Lietuvos prisijungimo prie TSRS metu atliekantis Lietuvos ambasadoriaus Vokietijoje pareigas. Jis 1940 metais lapkričio mėnesį Berlyne įkūrė Lietuvos aktyvistų frontą, kuris bendradarbiavo su Vokietijos karine žvalgyba, siekdamas nuversti sovietų valdžią Lietuvoje. Vermachto puolimo išvakarėse frontas rengė didelio masto sukilimą Lietuvoje.
1941-ieji metai
1941 m. balandžio 22 d. Kaune LAF šalininkai suformavo laikinąją Lietuvos Vyriausybę. Ministru pirmininku buvo paskirtas Kazys Škirpa, kuris negalėjo pradėti eiti savo pareigų, nes tuo metu buvo sulaikytas Berlyne. Buvo planuojama, kad Vyriausybė ateis į valdžią po to, kai vokiečių kariuomenė išstums iš Lietuvos sovietų kariuomenę.
1941 m. birželio 23 d. Vyriausybė paskelbė deklaraciją: „suformuota naujai atgimstančios Lietuvos laikinoji Vyriausybė skelbia laisvos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.“ Prasidėjus okupacijai vokiečiai neparodė susidomėjimo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Netrukus po to, kai vokiečių kariuomenė užėmė Lietuvą, buvo suformuota P. Kubiliūno vadovaujama okupacinė administracija, o Lietuva buvo įtraukta į Reicho komisariatą „Ostlandas“ ir gavo Generalinės apygardos statusą. Generalinis komisaras pranešė gyventojams, kad paskirtas „į buvusios nepriklausomos Lietuvos valstybės sritį“.
1941 m. rugsėjo 15 d. LAF fronto vadovybė kreipėsi su laišku į Adolfą Hitlerį, kuriame priminė apie savo nuopelnus sparčiai plečiant vokiečių dalinius per Lietuvos teritoriją ir išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad Vokiečių civilinė valdžia uždraudė aukštąjį mokslą lietuvių kalba, visus laikraščius lietuvių kalba, knygų lietuvių kalba leidybą ir pardavimą, įskaitant prieš karą išleistą mokslinį žodyną. Išstūmė lietuvių kalbą iš radijo laidų ir uždraudė groti Lietuvos nacionalinį himną. Be to, nuo Gedimino kalno buvo nuimta Lietuvos vėliava ir uždrausta švęsti Lietuvos nacionalines šventes.
Viltis, kad Vokietija padės atkurti Lietuvos nepriklausomybę, nepasiteisino. 1941 m. rugsėjo 26 d. Vokiečių okupantai uždraudė LAF, o LAF šalininkai, ištikimi Vokietijos valdžiai, tapo okupacinės policijos dalimi.
1988-ieji metai
1988 metais Gorbačiovo „perestroikos“ atšilimo metu Lietuvoje ėmė atsirasti diskusijos, kuriose atvirai buvo išsakomi politiniai samprotavimai. Mažai kas žino, kad Vilniuje jau apie 20 metų – nuo 1969 metų egzistavo diskusijų klubas ,,Gaublys“, kurį lankė „Žinių“ visuomenės lektoriai. Tai buvo vienintelė laisva vieta aptarti šalies vadovybės veiksmus ir įvertinti jų efektyvumą. Klubas kartą per mėnesį susirinkdavo Profsąjungų rūmų bibliotekoje ant Tauro kalno. Šis politinės laisvės centras vėliau tapo kelių labai aktyvių ir progresyvių politinių organizacijų gimimo vieta.
Vadovaujant Leopoldui Tarakevičiui čia atsirado Lietuvos humanistų partija, taip pat kartu su Vytautu Kazlausku jis įkūrė beveik trejus su puse metų dirbusį politinį teatrą ,,Ieškojimas“. Didelį palaikymą jiems visada teikė Česlovas Juršėnas. ,,Gaublyje“ dirbo steigėjai ir Lietuvos aktyvistų fronto – LAF-1988 vadovai. Aktyviai veikė ryšių su Rusijos politiniais judėjimais Maskvoje ir Sankt Peterburge sekcija, kuri palaikė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją, o 1991 m. sausio 13 d., naktį gavę iš mūsų informaciją, išėjo su lietuvių tautos palaikymo demonstracijomis.
1988 metų Lietuvos aktyvistų frontas – LAF – buvo įkurtas 1988 m. rugsėjo mėnesį ir iki 1990 m. gruodžio mėnesio veikė slaptai, nerodydamas savo veiklos. Šios organizacijos atsiradimo priežastimi tapo judėjimo ,,Sąjūdis“ ir analogiškų judėjimų aktyvumas, kurie sukėlė valdžios pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, ,,Gaublio“ vadovybei kilo idėja, kad būtina plėsti dialogą su piliečiais ir organizuoti atitinkamą susirinkimų ir mitingų apsaugą nuo valdžios savivalės. Buvo išreikštas pasiūlymas atkurti LAF-1940 veiklą su atnaujinta ideologija. Naujojo LAF-1988 tikslas buvo nevieša ir efektyvi nepriklausomybės šalininkų Vilniuje susirinkimų, mitingų, tarp jų ,,Gaublio“ renginių ir teatro ,,Ieškojimas“ apsauga. LAF kovinio rengimo maskavimui buvo organizuoti Aikido užsiėmimai su vaikais ir jų tėvais, vėliau buvo sukurtas ir užregistruotas Vilniaus tradicinis aikido klubas, tapęs LAF suaugusiųjų aktyvistų grupės kovinio rengimo vieta.
LAF aktyvistų rengimo pradžia – 1988 metų rugsėjis. Kovinio rengimo užsiėmimus vedė V. Lisicynas, kurį į LAF įtraukė, kaip žinomą demokratą ir autoritetą, politikos ir karinių klausimų srityje, kovos menų ir jų realių pritaikymų specialistą. Užsiėmimai vyko įvairiose miesto vietose: policijos, ugniagesių, mokyklų salėse. LAF veiklą dvasiškai palaimino Monsenjoras Vasiliauskas. Konspiracijos ir saugumo tikslais štabas neturėjo nuolatinės dislokacijos vietos. Kiekvieną kartą buvo paskiriama kita vieta. Tik praėjus dvejiems metams nuo LAF veiklos pradžios, kai sumažėjo pavojus vadovybės gyvybei ir sveikatai, 1990 metų gruodį laikraštyje ,,Žinios“ buvo išspausdintas Lietuvos aktyvistų fronto pareiškimas, kur pirmą kartą buvo įvardinti įvairių rangų LAF vadovais – kuratoriais Algirdas Kizevičius, Linas Jučas, Antanas Damaševičius ir Vladimiras Lisicynas.
Pranešime nebuvo patikslinta, kas realu „kuratoriui“ Vladimirui Lisicynui, tai reiškė būti specialiųjų reikalų, o faktiškai štabo ir ryšių su užsienio organizacijomis, saugumo, LAF vidaus ir išorės žvalgybos sekcijos viršininku, taip pat atsakingu už fronto aktyvistų kovinį parengimą. Vladimiras Lisicynas buvo pakviestas į LAF, nes klube ,,Gaublys“ nuo 1982 m. buvo žinomas, kaip demokratas ir autoritetas, politikos ir karinių klausimų srityje.
,,Žinios“ straipsnyje konspiracijos tikslais taip pat nebuvo įvardyti svarbiausi LAF ideologai ir pagrindiniai politiniai vadovai: bendrosios politikos ir propagandos klausimais Vytautas Kazlauskas ir jo nuolatinis pavaduotojas, klubo ,,Gaublys“ vadovas Leopoldas Tarakevičius. Būtent filosofas Vytautas Kazlauskas ir istorikas Leopoldas Tarakevičius, remdamiesi diskusijų klubu ,,Gaublys“ Vilniuje Profsąjungų kultūros rūmuose įkūrė politinį teatrą ,,Ieškojimas“, kuriame daugiau nei per tris metus praėjo 642 tūkst. Lietuvos piliečių, siekiant išaiškinti Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo principus ir perspektyvas. Visus politinio teatro ,,Ieškojimas“ kasdienius susirinkimus, taip pat kitus pilietinius ir jaunimo renginius saugojo LAF ir Vilniaus miesto tradicinio aikido klubo nariai.
Vladimiras Lisicynas su jo parengtais padėjėjais buvo atsakingas už visų LAF renginių ir kitų renginių mieste saugumą. Ne kartą Nepriklausomybės priešininkai rengėsi pavojingoms, kartais mirtinai pavojingoms provokacijoms, tačiau visų provokacijų pavyko išvengti. Kelis kartus vinimis buvo užkimšti avariniai išėjimai iš profsąjungų rūmų teatro salės, o prie įėjimų buvo aptikti kibirai ir kanistrai su benzinu. Šimtų susirinkusiųjų gyvybei tada grėsė mirtinas pavojus.
LAF vadovybėje buvo daug daugiau minėtų žmonių. Pasibaigus LAF veiklai, 16 žmonių, kurie labiausiai prisidėjo prie LAF veiklos, 1992 m. „Gaublio“ ir LAF generaliniame susirinkime buvo paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės generolais. Sąrašas pridedamas straipsnio pabaigoje.
1990-ieji metai
1990 m. kovo 31 d. LAF (konkrečiai V. Lisicyno padedamas Juozo Bagdonavičiaus) pastangomis šalies vadovybei buvo perduota informacija apie kitą rytą rengiamą pagal M. Gorbačiovo įsakymu į Vilnių atvykusį VRM ypatingųjų pavedimų statytinį – generolą Maksimovą genocido aktą prieš Vilniaus piliečius, gynusius sovietų kariuomenės užgrobtus Spaudos rūmus. Algirdas Brazauskas spėjo atšaukti nusikalstamą įsakymą sušaudyti ten susirinkusias 5000 – 6000 moterų ir vaikų. 1990 metų balandžio 1 dieną 8 val. 45 min. – likus vos 15 min. iki sušaudymo pradžios, savo asmeniniu atvykimu į rengtos provokacijos vietą.
1991-ieji metai
1991 m. sausio 12 d. 23 valandoms LAF sąrašuose buvo 1555 aktyvistai. Sausio 13-osios naktį daugelis LAF aktyvistų, tarp jų ir V. Lisicynas, patyrė įvairaus sunkumo traumas, gelbėdami žmones prie televizijos bokšto. Jie buvo apdovanoti vyriausybės apdovanojimais, o vėliau pripažinti nukentėjusiaisiais ir, kaip liudytojai dalyvavo teismo procese dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių.
Aktyviai suveikė ryšiai su Rusijos politiniais judėjimais Maskvoje ir Sankt Peterburge, kurie palaikė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. 1991 m. sausio 13 d., naktį gavę iš mūsų informaciją apie nakties įvykį, jau ryte išėjo į gatves su lietuvių tautos palaikymo demonstracijomis. Taip pat LAF aktyvistai ir Vilniaus tradicinio aikido klubo (centro) vyresnieji nariai kartu su policija ir prezidento apsauga dalyvavo saugant vidaus tvarką Vilniaus šventėse ir Dainų šventėse:
• 1990 m. Lietuvos tautinė dainų šventė (XIII);
• 1994 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė;
• 1997 m. Moksleivių dainų šventė;
• 1998 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė;
• 2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė „Mes“.
Saugant šiuos svarbiausius tarptautinius renginius aktyvistai glaudžiai bendradarbiavo su policija ir Lietuvos Respublikos Prezidento apsaugos tarnyba. LAF bendradarbiavo ir su Generaline prokuratūra, saugant jos konferencijas, organizuotas generalinio prokuroro, kuris 1990 – 1995 metais buvo Artūras Paulauskas.
1992-ieji metai
Nuo 1992 metų pradžios padaugėjo viešų grėsmių „Gaublio“ klubo narių gyvybei ir sveikatai. 1992 m. kovo mėn. tapo aišku, kad Lietuva nenutrauks Nepriklausomybės kelio, nes nebuvo išorinių ir vidinių jėgų, kurios galėtų trukdyti jos plėtrai ir keltų grėsmę. Iš ,,Sąjūdžio“ išaugę šalies vadovai nepripažino kitų jėgų, išskyrus ,,Sąjūdį“ buvimo ir menkino kitų jėgų dalyvavimo Lietuvos nepriklausomybėje reikšmę. LAF vadovybei supratus, jog iškelti uždaviniai įvykdyti, buvo nuspręsta, kad tolesnės mūsų veiklos Lietuvai tęsti nereikia. Dėl šios priežasties buvusių LAF aktyvistų saugumui visi LAF archyvai buvo likviduoti, o jo veikla nutraukta.
Priedas
LAF Garbės Generolai:
1992-03-14 ,,Gaublio“ klubo ir LAF susirinkimas susirinko į išplėstą generalinį posėdį, įskaitant visų bendrų organizacijų atstovus ir vienbalsiai paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės labui labiausiai prisidėjusius piliečius Lietuvos Nepriklausomybės garbės generolais.
Palaimina: Vilniaus arkikatedros klebonas Monsenjoras Vasiliauskas.
2023 m. rugpjūčio mėn. mirusieji buvo pažymėti raudona spalva.
1. Vytautas Kazlauskas (LAF, teatro ,,Ieškojimas“ vadas);
2. Linas Jučas (LAF Vyr. koordinatorius 1-asis pavaduotojas);
3. Algimantas Keina (LAF kapelionas);
4. Leopoldas Tarakevičius („Gaublio“ klubo vadovas; LAF, teatro „Ieškojimas“ politinių klausimų vyriausiasis pavaduotojas, Lietuvos Humanistų partijos įkūrėjas);
5. Vladimiras Lisicynas (LAF štabo vadas, vyriausiasis LAF aktyvistų paruošimo instruktorius);
6. Antanas Damaševičius (LAF Vyr. koordinatorius);
7. Zacharijus Putilovas (kino režisierius, teatro „Ieškojimas“ kino operatorius);
8. Antanas Raudonis;
9. Romualdas Grigas;
10. Juozas Bagdanavičius;
11. Alfonsas Ambrazas;
12. Radzevičius Kazys;
13. Algirdas Kizevičius;
14. Petras Cidzikas;
15. Antanas Terleclas;
16. Kazimeras Vidžiūnas.
Iš dabar dar gyvenančių generolų…
Leopoldas Tarakevičius tapo bitininkų draugijos prezidentu, egzoterikos akademijos prezidentu, pranašautoju; Reguliariai skelbia politikos prognozes, kurios pildosi dėl jo didžiulės politinės patirties ir akiračio; Jis yra Lietuvos Humanistų partijos pirmininkas, taip pat nuo 1990 m. nuolatinis klubo „Gaublys“ prezidentas, klubo, kuris ir toliau egzistuoja, nepaisant visos šio klubo praeities.
Vladimiras Lisicynas dėl savo atkurtos japonų kovos menų mokyklos, kuri gavo naują pavadinimą „Tenchi Bogyo Ryu®“ („Visatos gynybos mokykla“ – užpatentuota Japonijos nacionaliniame patentų biure – vienintelė iš visos kovos menų šakų ir dar keturiuose kontinentuose); Turintis tarptautinį autoritetą yra vienintelis ne japonas priimtas į uždarą „Senovės japonų kovinių mokyklų didmeistriu ir patriarchų klubą“; 1997 metais tapo signataru ir pasaulinės Federacijos nariu Washington (DC) – globojamos JAV Prezidento, į kurią įeina 100 aukščiausių kovinių menų patriarchų (iš 42 000 mokyklų); 2000 metais įkūrė „Lietuvos tradicinė savigyna®“. 2001 metais įkūrė „Lietuvos tradicinio aikido federacija“; 2002 metais tapo „World Martial Arts Union“ (WoMAU) Korėjoje signataru; 2008 metais tapo profesoriumi ir garbės akademiku tarptautinės Italijos valstybinės saugos akademijos; 2010 tapo senovės Italijos riterių ordino „Ordine Dell‘Aquila Romana“ Legatus – generolu; Būdamas jaunesnis mokė slaptų taikomųjų kovos technikų daugelyje specialiųjų policijos tarnybų ir armijos seminarų Europos Sąjungoje; Išleido japonų kovos menų enciklopediją „Restoration of the Forgotten“ („pamirštų, prarastų atgimimas“); Už nuopelnus gavo Italijos, Lenkijos karininkų apdovanojimų; Dabar tęsia darbą Japonijos kovos menų teorijos ir praktikos klausimais, rengia kovos menų enciklopedijos tęsinį.
Šiuo metu informacijos apie kitus kolegas nėra. Šių puikių ir nusipelniusių žmonių amžius buvo garbus.
Informacija:
- nuoroda į protingą publikaciją apie klubą "Gaublys":
http://www.zinija.lt/index.php/apie-mus/klubai/gaublys
Buv. 1988-1992 LAF koordinatorius / buv. LAF štabo vadas V. Lisicynas
.JPG)
